KūrybaEilėraštis
Be kaukės pasauliui aš niekas
Laimės lašų nebeliko šile
tik kęsti,
iškęsti turiu aš viena.
Ir naktį užklupę sulaužys velniai.
Užmigdę,
sutrikę
jie šoks aitvarais.
Nenoriu aš nieko:
gyvatės nuodų,
geltonų skudučių
ar tavo dainų...
Nenoriu aš nieko
ir liūdna,
gūdu...
Taip baigiasi laikas
sirenos balsu.
Ir laimė ištirpo,
pradingo šile.
Išdeginęs dingo
jis mano pilve.
Drugeliai skrajojo,
pradingo šile,
ant kūno klajojo
vienatvės šaka.
2011-08-01

Komentarai
InBETWEEN rašė:Jei netingėčiau paskaityčiau 😘
Netradicinis. Man patinka. 10 😃
Ne 😘 Su drauge susipykau, tai ir parašiau eilėraštį tuo metu 😃
Nelaiminga meilė privertė parašyt eilėraštį ?
malonu žinoti 😘
Kaip jau matai ne, bet nieko, kadanors paskaitysiu 😘
O pašyt neparingėjai? 🤔
Jei netingėčiau paskaityčiau 😘