KūrybaEilėraštis

Beprasmė pasaulio masė



Apsimesime prasminga pasaulio dalimi,
ne tarakonais, lakstančiais nukirstomis galvomis,
apsimesime ir mums bus žymiai geriau,
mes apgausime vaiką ir nieko daugiau.

Nusilenkę nulipsim nuo gyvenimo scenos
ir patrauksim į rūbinę apžiūrėt savo sielos.
Ji įkalinta verkia ir linguoja pirmyn,
o atgal užsimiršta ir parvirsta žemyn.

Nusijuokę išeisim ir šviesos nepaliksim,
tegu sėdi, kur tamsu, ir neprašo net duonos.
Tegu sėdi, o mes žaisim kūnus melu,
ant suoliuko rymojęs kils ir laikas kartu.

Ir žygiuosime tiesiai! Te mums nieks netrukdys!
Sielos rauda užmirštos ir jų bėdos pelys.
Mes žygiuosime tiesiai į bedugnės rankas.
Taip beprasmiai gyvenę savo galą atras.

2011-08-02

Komentarai