KūrybaEilėraštis

Dūmų gija


Stikle spindėjo ir žėrėjo,
Nuo saulės lašą nulytėjo
Ir gailiai vėlei atsiduso,
Nes ne į ten tai pasisuko.

Ramiausiai trauksi dūmą baltą
Tau nerūpės, kad smirdins paltą.
Juk kas gražiau už mažą dūmą
Kuris naikina ryto ūką?

Ir kraujo klanas čia žėrės,
Jame ranka ir vėl gulės,
Sidabro žiedas ant jos piršto
Ir atminimas pirmo krikšto.

Ramiausia samdoma žudikė.
Ant jos lavono pelė graužikė,
Kuri mėsytę godžiai rija
Ir kvėpia dūmų ploną giją.

Bet kam tai rūpi, ar gi ne?
Valytojoms bus darbo čia.
Žudikės niekas nesugaus,
Nes ji tą naktį nusišaus.

Komentarai

Silentist

bjaurus