
Du šimtai sesių varnomis lakstančių
Gerai, tai normalu, kad kai suvalgai sunkaus maisto, skrandis ima ir sustoja, lyg sakytų: „Tavo šito kugelio aš nė velnio nevirškinsiu. Semkis energijos iš kur nori.“ Energijos? Man jau per gerklę lindo teksto suvokimas iš „Dievų miško“, kurio klausimai privertė mane nekęsti pačių kūrinio ištraukų. Ir kas juos galvoja? Žinau, kad mokytoja įgimtai mūsų nekenčia ir stengiasi sudirbti per visus galus, bet kažkur ribos juk turi būti!
Taip, aš įniršusi, aš tikra žiežula.

Vienas.
Du.
Trys.
Giliai kvėpuoji ir stengiesi nusiraminti, nors kojos ir pirštai dar vis dreba. Aš nevalgau, nes viską išvemsiu. Koks nuostabus gyvenimas?
Bet aš noriu paklausyti tos seniai klausytos dainos, kuria dievinu...

Ir vis dėlto nenorėčiau visko baigti tokia gaida. Pasitaiko gyvenime ir prastų, tiesiog paukščių apdergtų dienų. Ryte eidama galvojau apie paukščius, kurių pulkai lakstė man virš galvos. Du šimtai sesių varnomis lakstančių. Tai varnų pulkai, o vietiniai žmones eidami į jas nebekreipia dėmesio. Aš vietinė persona ir vis tiek kreipiu dėmesį. Šiuolaikiniai žmonės tuo ir nežavūs, tuo ir sustabarėję. Jie pamiršo kokia svarbi yra idėja:
Miesto centras yra ypatingas. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu... O tiesiog paprasta idėja ir jos išsaugojimu gyvuoja tautos. Centras paprastas, čia stovi nuskuręs fontanas, kažkur šalimais yra juokingai maži kino ir miesto teatrai. Kažkur yra Kauno rotušę primenantis laikrodžio pastatas. Kažkur yra blyninė, kurioje vaikystėje valgydavau blynus. Ir aš išdidžiai iškėlusi galvą sakau, kad nei vienas mano matytas Lietuvos ar Europos miesto centras nėra tokia idėjiškas. Juk ne derlumu, skirtingumu, gražumu ar tvirtumu matuojama idėja. Idėja matuojama idėjomis.

Komentarai
Vaje, skaitau tavo dienoraščius ir dejuodama galvoju - ,,Ar aš kada nors taip gerai rašysiu?"
heikki rašė: Su varnom irgi susiduriu kiekvieną rytą ir vis jaudinuos, kad neapdergtu.. Varnos man šalti ir nedraugiški padarai..
Su varnom irgi susiduriu kiekvieną rytą ir vis jaudinuos, kad neapdergtu.. Varnos man šalti ir nedraugiški padarai..
V3rtig0 rašė: Sutinku su Alvydu. Ir dar kažkas man kužda, kad brandos egzamine rašysi rašinį, o ne interpretaciją. Na, o jei dar taip nenusprendei, tai gal verta būtų susimąstyti.
Sutinku su Alvydu. Ir dar kažkas man kužda, kad brandos egzamine rašysi rašinį, o ne interpretaciją. Na, o jei dar taip nenusprendei, tai gal verta būtų susimąstyti.
Ko ne rašytoja eseistė? Puikiai valdai stilių, smagu ir įdomu skaityti.
"Dievų miškas" - turbūt labiausiai man patikęs lietuvių(o gal net viso pasaulio) literatūros pavyzdys. Bet ir aš baisiai nemėgau teksto suvokimų ir interpretacijų. Nors, dėka jų, atradau Škėmą ir jo "Baltą drobulę" 😃
Ne viduje 😃 Pamoka buvo ir kažkokios bitės įgelta į ją ėjau. Na taip, trumpai pasijutau geriau, nes tai stebuklingas instrumentas, kuris padeda net numalšinti skausmus. Bet tik trumpam 🙃
Deficitas su palūkanom 😄 Bet kokie geri tavo,bus geras prisiminimas...Alytus ir man patinka,nors esu buvęs ,tik 1 kartą...Turi pianiną viduje,tai girdi nuostabius garsus tada 😃
Labai geras dienoraštis, labai panašu į vakar dieną man 😘