KūrybaEilėraštis
Gelbėtojui
Prašau,
nors ne...
Maldauju, išpeik mane,
sutriuškink mane,
sulaužyk kaulus,
supančiok vergus
ir paliki...
Paliki mane supūti šaltoj žemėj...
Aš to nusipelniau...
nusipelniau...
Sulaužyk rankas, kad rašyt negalėčiau...
Išrauki akis, kad matyt nenorėčiau...
Užkimški ausis, kad nekiltų pagunda
kas rytą klausyt kaip akacijos bunda...
Suvynioki tą odą, kad vėjelio nejusčiau
ir paliki supūti. Tik mirties nepajusčiau...
ir paliki supūti...
Ko daugiau man tereikia?
Ir manęs neminėki,
kapą mano apleiski
ir gėlių man neneški
jos per šaltos,
per kaltos
jos manęs nesupranta;
Nes per šaltos,
per kaltos,
jos bijos prasitarti,
kad mane jos nužudė,
kad dėl tų nusižudė
ta niekinga...
žemės...
dulkė...
2011-05-25

Komentarai