KūrybaEilėraštis
Gražuolės ant palangių
Tavo akyse žibėjo
Ežerai, aukšti kalnai,
Bet juk niekas nemylėjo
Jų taip žiauriai kaip Jisai...
Naktimis sėdėt prie lango
Mėgdavai labai dažnai
Ir mėnulis žvelgė, alpo
Į tave tais vakarais.
Tu buvai net neturtinga,
Sunkiai dirbai per dienas
Ir tik naktį turiningą
Tu išleisdavai kasas.
Šukos braukė per auksines
Sruogas tavo nuostabias,
Jas kedeno atlasines
Vėjas vakaro rudens.
Bet ar grožis šiam pasaulį
Gali viską imt nulemt?
Kai gražuolės ant palangių
Turi sėstis ir verkšlent...

Komentarai
Neapsakomai geras 10/10...