
Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo
..aš kaip slėnius ištapysiu..
....tavo ašaras, akis..
Nereikia sentimentų, maironiškų tiesų. Jie tik pageltę žiurstai. Nuo stovėjimo, gal nuo netinkamo baliklio.

Vakar kaimynystėje pastatė krematoriumą. Geltoni dūmai veržiasi į dangų ir nežinodami, kur keliauti, jie traukia tiesiai į dangų – į Dievo rankas. Gal Dievui jų nereikia? Gal jis kaip tik tuo metu buvo svečiuose? Ir nelaimingi dūmai virto debesimis, ašaromis pravirkusiais ir grįžusiais atgal į Žemę.
Dažnai taip dūmams nutinka. Krematoriumas veikia tik savaitgaliais.

Vakar buvau pykčio perkreipta statula. Aplinkiniai pravokavo mane, įžeidinėjo ir norėjo, kad būčiau kantri avelė. Geriau jau būsiu balionas ir pūsiuosi, kol susprogsiu ir parblokšiu visus mano skriaudėjus ant menčių. Balionas su spygliais ir pargriausiu juos amžiams. Kai baltos rožės dabins kapus, tapsiu vaza ir teiksiu joms gyvastį. Priešingai nei tiems, kuriems tos gėlės bus skirtos. Esu neišsprendžiama pasaulio dėlionė. Lygtis be atsakymų.

Ir jeigu man kas nors duotų šautuvą, aš atsistočiau priešais savo skriaudėjus. Ištarčiau:
- -- Įsidėmėkit šį veidą. Įsidėmėkit mane, nes tik jūs kalti dėl to, ką dabar padarysiu. Tikiuosi nemiegosit naktimis.
Ir nusišaučiau..
Tik taip tiems jausmų neturintiems egoistams pasilikčiau atmintyse ir atsilyginčiau.
Pagarbiai jūsų R.J.
2012.00.00

Komentarai
Būna ir man taip. Dažnai pagalvodavau, kaip nusižudysiu, ir paliksiu kokį raštelį savo skriaudėjams, kad juos sąžinė užgražtų :D O dėl tos knygos, ir noriu paskaityt!!!
Man ta močiutė labai patinka . Ir šie Maironio žodžiai patys mėgstamiausi
O aš manau, kad viskas priklauso nuo tų skriaudėjų asmenybių (keistas smailas :D) O dėl knygos... Nesuprantu, kaip tu vis dar nei vienos neišleidai? Prirašius dvidešimt ir kaupi pas save stalčiuose. Ar taip gražu, nesidalinti su visuomene savo nuostabiais darbais? Ar tu kaip ir aš - egoistiško mąstymo sužalota?
Manau, daug kas bandė rašyti knygas, bent jau aš tai tikrai Kai išleisi knygą, garsiai pasiskelbk, noriu ją turėti savo mini bibliotekoj
Tebūnie, tebūnie, bet vis tiek taip nepakeisti mano nuomonės, jog labiausiai savo skriaudėjus pamokytum tik taip
Šiaip jau ne kartą minėjau, kad knygas rašau jau ilgai Bet ai... Malonu girdėti ;) Ir "Julia Dream" tikrai nuostabi daina ;)
Juk sakiau, kad aš egoistas . Man, manau, pakankamai vienodai šviestų tą akimirką, kas bus po manęs ir kas ką kaltins. Manęs nebebus, man pasaulis baigsis. O kiti tegu sau pjaunasi :).
Jei tu kada parašytum knygą, aš ją skaityčiau ir skaityčiau. Vien tik dėl to, kad tavo dienoraščiuose bent dalelę randu savęs. Tavo dienoraščiai čia lyg mano tikrame dienoraštyje. O "Julia Dream" labiausiai mane įkvėpianti daina
Nesakau, kad visus tuo paveiktum, bet dažniausiai tokiose grupelėse yra silpnų žmonių, kuriems tik taip sugriautumei gyvenimą. Be to, jeigu juos nužudytum, taptum nebe auka, o žudiku, aplinkinių požiūris pasikeistų, niekas nespręstų problemų. Galbūt jų artimieji negyvai užėstų tavo artimuosius ir taip paliktum jiems ne gailestį, o pyktį, jog pasielgiai taip kvailai.
Tu dar tiki, kad jiems tai rūpi... Aš nebe. Kitą dieną ar po savaitės jie tiesiog viską užmirštų arba smagiai pasijuoktų iš "nusižudžiusio nevispročio".
Taip lengvai? Mano nuomone, žymiai blogiau gyventi kaltėje, skausme ir kančioje negu mirti. Mirtimi jų nieko neišmokysi, tik nubausi nekaltus (na gal kartais ir kaltus) jų artimuosius, valytojoms reikės daugiau valyti kraujo, direktoriui rūpintis dėl pasiteisinimo, kodėl taip įvyko, ir panašiai.
Nušaučiau juos visus... Tiesiog aš pernelyg didelis egoistas. Neleisčiau jiems taip lengvai išsisukti
Ir ką gi?
Skaičiau ir tiesiog mačiau save šituose žodžiuose... Toks pažįstamas jausmas, kad net šiurpuliai per nugarą perbėgo, kai suvokiau, kad tai, nors ir visiškai atitinka mano jausmus, bet rašyta ne mano... Tik prieš nusišaunant padaryčiau dar kai ką...