KūrybaEilėraštis
Išskris
Nardo danguj,
neišskridę svetur
jie mažo stebuklo nemoka išburt;
Ir jaukiai,
ir tyliai
sutūpę žolėj,
gerėsis kaip skraido senatvėj zylė.
Jie laisvės ištroškę
nenori tarnaut,
danguj išsibarstę
nenori bendraut,
geriau jau jie peiks vienas kitą giesme,
užtrauks sutartinę vėlai vakare.
Ir pinsis,
ir liesis
čia giesmės visų!
Tik žmonės gėrėsis,
nes jiems tai gražu,
nes jie nesupranta
tikrosios prasmės –
išskris mūsų paukščiai,
neliks ateities.
2011-06-05

Komentarai
geras darbas