
Žilvine, Žilvinėli. Kraujo puta -?-
Čia taip pasakius... net sapnuot nesapnavau, kad tapsiu liudininke savo mamos vestuvėse. Žinoma, liudininkų pora jau buvo numatyta, viskas sutarta, tačiau teta pamiršo asmens dokumentą. Kadangi buvau vienas iš šoferių, turėjau teises, todėl kad nereikėtų lėkti namo dokumento, liudininke tapau aš. Keistas tas gyvenimas, dievaži.
Su ryškiai raudona suknele, atlasinėmis pirštinėmis, naujai priaugintas nagais, tona makiažo... Kartais taip pavydžiu vaikinams – užsidėjai kostiumą, marškinius ir vsio. O čia... paveizėkit patys. Prie mano naujo automobiliuko su savo broliuku :)

Šiokie tokie music.lt senbuviai, ko gero, pamena, kaip gyriausi kaime susitikusi žaltį. Vakar vėl buvome kaime, vakar vėl mačiau savo žaltį, tiksliau tris žalčius, tačiau saviškį įamžinau ir nuotraukoje.

Grožis tai neišpasakytas. O įdomiausia buvo, kai jis guli, klauso, ką aš jam sakau, ir savo liežuvį kaišioja. Auginčiau, jeigu tik kaime gyvenčiau.
O dabar einu spraginti spragėsiu ir žiūrėti futbolo. Gal girtis, už ką sirgsiu, net nereikia. Žinau, kad maniškiai šiemet nelaimės, pergalės tikėtis jau gal per egoistiška. O ir kaip jie gali laimėti be mano Villos

Komentarai
Gražiai atrodai. :)
Pirma nuotrauka - rrrr Gražios pirštinės, tikra dama
Atsimenu, kai su tėvais miške buvom kažkur prie Šventosios, mama su sese pasakė, kad matė žaltį, tai aš bijojau iš vietos pajudėti. Brrr. Nors šiaip pažiūrėti - gražus padaras.
nazinau cia tikriausiai tokia fobija, gal genai, nes mano mama ju isvis nepernesa, nemaciau zmogaus kuris ju bijotu labiau nei ji :) o tievas ju visai nebijo, as iseina per puse... :D
Jie nei kanda, nei šnypščia. Labai įdėmiai klausosi, lyg suprastų, ką kalbi :) Kaip galima dar jų bijoti tada? Kažkas taikliai pastebėjo - mama neapsiriko man pagonišką vardą duodama
nu blemba tu dar ji nufotkinai, siaubas kaip as bijau zalciu:D bet sitas tai grazus