ir lips lašai lange nakties

tas keistas jausmas, kai norėtum pradėti verkti, bet esi troleibuse apsuptas žmonių.

todėl užsimerki ir vaidini, kad miegi.

kelios ašaros išsprūsta pro užmerktus vokus ir galvoji - primeni ašarojančią statulą.

tik tam, kad po kelių stotelių atsimerkęs suprastum - visi keleiviai išlipo, likai vienas.

neprisidarei gal net gėdos.

ir išlipus taip gera, kai vėjas pučia į šlapias akis.

Komentarai

Sahja

Tai kas ''gimė'',kad prireikė ašarų ?

velniux

Turbūt supranti priežastį, dėl kurios negaliu 'mėgti' šito dienoraščio