KūrybaMiniatiūra
Ir nykštukų pėdsakais sekti verta...
Maži, tobulai lygūs pėdsakai, vedantys keliautojus per gūdų mišką, kriokliais nusėtus kalnus ir svajonių šalį, kurią susikuri tik saldžiuose sapnuose. Nykštukų pėdsakai. Maži padarėliai priekyje tipena ir linguoja į šonus, o tu pavargęs seki juos ir nesupranti, kaip šie mažyliai nepavargsta. Jie nesidairo aplinkui, nesigėri aplinkos grožiu ir neatrodo laimingi, kaip juos sekantys keliautojai. Jie atrodo išsekę.
Ir kaip nebūsi išsekęs, kai vesti turi tiek daug žmonių ir sustoti pailsėti negali nė akimirkai. Juk kaip sustosi, kai visi iš tavęs reikalauja daugiau ir daugiau kūrybos peizažų ir gūdžių poezijos miškų. Gal tau tai ir pabos, tačiau sustoti nevalia.
Didūs praeities milžinai ir jau numindžioti jų takai, kurias dar ir dabar eina milijonai turistų. Tik nedaugelis seka paskui mažus padarėlius ir mintyse kužda: „Ir nykštukų pėdsakais sekti verta...“ Jie stengiasi tik dėl turistų, tik dėl jūsų.
Įvertinkite mūsų nykštukų pastangas ir prisiminkite, kad sekti mūsų pėdsakais reikia daug kantrybės ir pakantumo, bet dėl to stengtis verta. Tik dėl nykštukų dar nesustojo kūrybos palydovas suktis aplink žemelę mėtą.

Komentarai