KūrybaEilėraštis

Justinui Marcinkevičiui


Mes taip mylėjome tėvynę
Ir darom tą labai seniai,
Prieš daugel metų palydėję,
Žadėjom ją išlaisvint... Taip...

Pavyko mums ir gyvos mintys
Dabar atstoja tuos šūvius,
Tuos žodžius eilėse ir vytis
Iškeltas vėl į viršų bus!

Kovojome, kad tai sugrįžtų
Ir tik dabar tai vėlei čia!
Tačiau ir kas dar beatmintų,
Kad tu buvai toj minioje?

Dabar, kai vėliavos plevena
Mes džiaugėmės, o gal ir ne...
Tavoj širdį dar vis rusena
Tai, kas poezijoje su jėga,

Ten buvo žodžiais išrašyta
Ir mes skaitydami jas verksim,
Nes tu tik mums Tą nuraškytą,
Tėvynės meilei nusilenkim!

Ir nors tos ašaros dabar jau rieda,
Aš niekad nesustosiu čia!
Mums reikia tęsti, ką pradėję
Poetai baigt nenori... Ne...

Komentarai

sadrigla

Nesupratau "Nes tu tik mums Tą nuraškytą,". O "Kad tu buvai toj minioje?"- nesutinku - jis nebuvo "minioje", jis buvo priešakyje.