KūrybaEilėraštis

Kai nieko nelieka...


Žiūrėti išdegusiomis akimis dar negaliu,
bintas smarkiai spaudžia kruvinus smilkinius,
o ryto saulės ištartą „galiu“
Paversk į dulkes...
Kai nieko nelieka...

Žolės išdegusios auginti neverta
ir ji nešauks tau niekad „myliu“
O rodos tau, kad viskas jau ankšta,
net ir sparnai,
be kurių gyvent negaliu!

O aš be jų tik niekingas žmogysta,
nors net ir taip sakyti drąsu
Išdegs jau akys...
Kai nieko nelieka...
Beliks tik žmogiškas žodis „tikiu“


2011-08-27

Komentarai