KūrybaEilėraštis
Krentanti žvaigždė
Aš žiūriu į žvaigždėtą dangų
Ir viliuosi pamatyti žvaigždę,
Kuri imtų ir vien man nukristų,
Kad galėčiau noriu sugrąžinti laime.
Bet žvaigždei aš jau nerūpiu
Ji nenori kristi ir sudužti
Jai aš tik šlapia vieta. Nekenčiu!
Ji savanaudė ir nieko nesuprantanti!
Prašau, ar galiu aš apsimesti
Kad lėktuvas tai ta žvaigždė,
Kad jis tyliai ir ramiai nukristi
Vien tik dėl manęs išdrįso?
Nes tada aš sugalvosiu savo
Norą mielą, paskutinį.
Kad gyvenime žiauriam tavo
Skausmas būtų paskutinis!

Komentarai