KūrybaEilėraštis

Kurmiai ir ego


Nenoriu aš daugiau vilčių
Ir teikiamų jų netekčių,
Nenoriu būti, kas esu
Geriau jau būsiu aš kurmiu:

Lindėsiu po žeme šlapia,
Snukutį kišiu tik nakčia –
Pauostysiu jazminų kvapo
Ir gersiu syvus medžio lapo.

Ryte vėl būsiu po žeme
Aklai tikėsiu ja, o ne
Buka žmonių prigimtimi
Ir proto didžio minimi.

Gal viskas su laiku pražus,
Tačiau kai kas jame nežus –
Tai tų, dar kurmiais nepavirtusių
Gobšumas, blogis jau įmitusių.

Ir tik labai maža dalis tų ego
Sulįs po žemėmis molberto,
Su mirtimi jie susitikę
Galės drąsiausiai būt numirę.

Komentarai

Silentist

išties.neįsižeisk.duodu šešis. tiktai.

R7wa

Silentist rašė:R7wa rašė:Taip 😄 Kaip tik tądien su broliu aptarinėjome, ar žemėje yra kažkas amžino ir aš sušukau, kad yra: žmonių bukumas, gobšumas ir egoizmas 😃

Silentist

R7wa rašė:Taip 😄 Kaip tik tądien su broliu aptarinėjome, ar žemėje yra kažkas amžino ir aš sušukau, kad yra: žmonių bukumas, gobšumas ir egoizmas 😃

R7wa

Taip 😄 Kaip tik tądien su broliu aptarinėjome, ar žemėje yra kažkas amžino ir aš sušukau, kad yra: žmonių bukumas, gobšumas ir egoizmas 😃

Very_crazy_enough

šitas eilėraštis parašytas su potekste