KūrybaEilėraštis
Kurmiai ir ego
Nenoriu aš daugiau vilčių
Ir teikiamų jų netekčių,
Nenoriu būti, kas esu
Geriau jau būsiu aš kurmiu:
Lindėsiu po žeme šlapia,
Snukutį kišiu tik nakčia –
Pauostysiu jazminų kvapo
Ir gersiu syvus medžio lapo.
Ryte vėl būsiu po žeme
Aklai tikėsiu ja, o ne
Buka žmonių prigimtimi
Ir proto didžio minimi.
Gal viskas su laiku pražus,
Tačiau kai kas jame nežus –
Tai tų, dar kurmiais nepavirtusių
Gobšumas, blogis jau įmitusių.
Ir tik labai maža dalis tų ego
Sulįs po žemėmis molberto,
Su mirtimi jie susitikę
Galės drąsiausiai būt numirę.

Komentarai
išties.neįsižeisk.duodu šešis. tiktai.
Silentist rašė:R7wa rašė:Taip 😄 Kaip tik tądien su broliu aptarinėjome, ar žemėje yra kažkas amžino ir aš sušukau, kad yra: žmonių bukumas, gobšumas ir egoizmas 😃
R7wa rašė:Taip 😄 Kaip tik tądien su broliu aptarinėjome, ar žemėje yra kažkas amžino ir aš sušukau, kad yra: žmonių bukumas, gobšumas ir egoizmas 😃
Taip 😄 Kaip tik tądien su broliu aptarinėjome, ar žemėje yra kažkas amžino ir aš sušukau, kad yra: žmonių bukumas, gobšumas ir egoizmas 😃
šitas eilėraštis parašytas su potekste