KūrybaEilėraštis
Kurtieji, nebylieji
Čia spalvotas net dangus,
balsas, tariantis vardus.
Išvaikykite muses!
Aš maldauju, o gal ne?
Stovi gatvėje lūšis
išdurta viena akis.
Žiūri, mato ji kurčius
ir bebalsius praeivius.
Nenorom ji trauks namo,
įdomu ar žino ko
troškęs mirė tik lietus -
meilės jo jau nebebus.
Balsas, tariantis vardus,
čia spalvotas net dangus.
Žmonės tyli,
jie nebyliai
seka lūšį takučiu,
išbaigtu minties keliu.
Išvaikykite muses.
Jos lavoną ris nakčia.
O salvotam danguje
jau pradingo atjauta.
2011-07-16

Komentarai