KūrybaEilėraštis

Kurtieji, nebylieji



Čia spalvotas net dangus,
balsas, tariantis vardus.
Išvaikykite muses!
Aš maldauju, o gal ne?

Stovi gatvėje lūšis
išdurta viena akis.
Žiūri, mato ji kurčius
ir bebalsius praeivius.

Nenorom ji trauks namo,
įdomu ar žino ko
troškęs mirė tik lietus -
meilės jo jau nebebus.

Balsas, tariantis vardus,
čia spalvotas net dangus.
Žmonės tyli,
jie nebyliai
seka lūšį takučiu,
išbaigtu minties keliu.

Išvaikykite muses.
Jos lavoną ris nakčia.
O salvotam danguje
jau pradingo atjauta.

2011-07-16

Komentarai