KūrybaEilėraštis

Mamai


Atmint tavų akių šviesas
Tas neišblėstančias varsas
Ir džiaugsmą tyrą prisimint,
Kurs džiugins vaiką naktimis.

Atmint ir žodžius pasakytus,
Gilios prasmės dar neįmintus
Ir „myliu“ tartą jau seniai,
Už tai klaupiuosi nuolankiai.

Prašau aš Tavo atleidimo
Ir pagarbaus vilties skleidimo
Juk aš mylėt nustot nespėjau
Tik apsigaubusi tylėjau

Juk aukso meile neišblėsta
Ir tik Tau mama ji dar brėkšta
Suteiks jėgų ji man sunkiu
Dar nepradėtu etapu

Ir nors jau greit vaikystė baigsis
Tau teks vienai ryte gėrėtis
Kavos šiltos garų šokiu
Ir skoniu jos nepasmerktu

Atmink mane tu tais rytais
Gal meilė tau jėgų suteiks
Pradėti dieną naują, žavią
Ir žvelgt į visko tyrą pradžią

Nes tavo šypsena rytais
Ir mielas žodis vakarais
Dar leidžia man neklupt kelį
Ir eiti tiesiai, vis artyn

Svajonės tavo sukurtos
Kad vaikas didis gal išaugs
Jei kas ir kaltas, kad esu
Tai tik mamytė mano. Tu.

Atleiski man už klupimus
Už savo darbus nedorus
Nenoriu skaudinti tavęs
Aš noriu būt arčiau savęs

Aš noriu būti pavyzdys
Kad tu auginti moki vis
Kad širdį savo atiduodi
Mintis ir laimę dovanoji

Atleisk, kad balsas sudrebės
Tai mano meilę atspindės
Atleisk, už tai ką padariau
Ir ko daryt nesutikau

Atleisk, kad myliu per stipriai
Tylėt nemoku aš dorai
Įteiksiu žodžiais atvirutę
Tave myliu, brangi mamute.


2011-04-29

Komentarai