KūrybaEilėraštis
Miško kirtėjai
Iškilmingai pasveikins vėlai vakare
Kai jie žiauriai norės tiktai miego ryte.
Ir žarijų užbėrę ant bebro galvos,
Jie kvatosis, nes miega savuos pataluos.
Rytas tingiai pasveiks ir skverbsis vidun,
Šaltas oras ir saulė juos šauksis dangun.
Ir paklodes išbalins per dieną Magdė –
Ji tarnaitė ir karkia kaip prūdelio varlė.
Į miškelį išėję po ryto miegų
Jie pabunda ir kimba į darbą, kukliu
Baritonu užkaukę tarp miško pušų,
Jie gėrėsis, kaip aidi jų balsas kažkur...
Jie nukirtę galybę bailių drebulių
Ir prariję puikybę skanių lašinių,
Bus laimingi ir džiaugsis dienos šios darbais,
Trauks į lovas ir garsiai aidės jų šauksmai.
Rytas kitas prabėgs ir žiemelė ateis,
Ji pamačiusi lauką savo miško gedės...
Pyktis, kerštas užplūs jos šviesiąsias mintis,
Kaip geriau juos pamokyt per šaltąsias naktis?
Ir jų langus pravėrus su balta rankele,
Ji pasiųs savo vaiką, kaip galėtų mama,
Apdalijusi juos tik šalnos bučiniais,
Rytą juokas užplūs neregėtais sparnais.
Irgi kas gi pateisins jos piktąsias viltis?
Pyktis, kerštas, užplūdęs šviesiąsias mintis?
Ji pabaisa pavirto ir verkia graudus
Ją mylėjęs nekaltas vaikas puikus...
2011-04-28

Komentarai
Idomus. Tik kukliu - baritonu ir uzkauke ? ir bebram zariju ant galvos ? Tiesiog krenta i akis, bet zaidimas zodziu yra demesi atkreipiantis. Puiku
8/10