
Modiljanio ilgakaklė.
Ką veiki? Nežinau. Drebu gal. Kažko bijai? Baimė yra nuostabus jausmas. O aš nesijaučiu nuostabiai. Šalta? Norėčiau ledines rankas sugrūsti į lavą ir rėkti D dur tonacijoje, kai paklydęs vokalo mokytojas sumanys mokyti mane, vėliau užmušti ir užkasti juodžemy.
Taigi, sunku rasti laiko šiam negyvam ir šaltam daiktui su klavišais. Aš mieliau spaudau kitus klavišus – savo sintezatoriaus nupirštuotus baltuosius, kurie kuria muziką, ne įkyrų čiauškėjimą. Ir gal aš čia be reikalo teisinuosi? Pastaruoju metu esu tik Modiljanio nutapyta ilgakaklė su skrybėle, be raudonų karolių.
Rytoj juos užsidėsiu.
Rytoj manęs laukia lengvesnė diena.
Ir gal aš šiandien būsiu žiauri, tačiau oficialiai metu visas dietas... Ne dabar... Gal kada nors grįšiu...
Išsisėmiau arba nenoriu tuščiažodžiauti. Sentimentalumo nekentęs sentimentas?.. Vaiskus Kandinskio linijose pasiklydęs kačiukas?..

Kasmetinė pavasarinė depresija šiemet kaip niekad ankstyva.
Nenorėk, kad likimas iš tavęs nesityčiotų. Kitaip, kuo galėsi pasigirti, kuomet numirsi?


Komentarai
Kalbėdama apie dietas ji turėjo omeny savo žodžių ir citatų dietas
Nesiseka dainuoti?Nes ilgakaklė,man asocijuojasi , su dainininke. Nesilaikyk dietų,nes tai atvirkštinis dalykas.Nemokau,tik pastebiu.O šiemet daug kas ankščiau,nei paprastai.Žemė ir šviesuliai ,aplink ją,sukasi aplink Pavasarį nebūna depresijos,nes šviesa užkariauja širdį,man būna lapkritį, tai tiksliai. R7wa dienoraštis Music.lt (audio)
Depresija ... Visiem ji pasireiškia pavasarį , išskyrus mano aplinkiniam . Kartais noriu verkt pilna gerklę kaip mažas vaikas , tuo tarpu kai mano draugai planuoja "Kaip čia praleidus penktadienį?". Taip , aišku visad klausia kas ne taip , ir tada aš nusijuokiu ir atsakau " ne , nieko :) " ir tada apsimeti kad visi tie prikolai juokingi , nors mintyse esi paskendęs ir juotiesi kad tavo širdis kažkur pilvo zonoje...Taip, aš dar ir taip sugebu jaustis... Žiauri ta realybė ...
O paranoja Bėgu ieškoti ;) Keista, bet metų laikai tikrai įtakoja vidinę būseną, bent jau man, nes žiemą aš dievinu, Kalėdų visad laukiu, o dar sausį ir mano gimtadienis. Dėl tokių paprastų dalykų ir dar sniego, ledo vidinė nuotaika tikrai pakyla. Pavasarį visad puolu į melancholiją, tiksliai nežinau kodėl, bet paprastai tai kartu ir pats produktyviausias metų ketvirtis. Na, melancholija įkvepia, nors jos ir nekenčiu, ir dievinu vienu metu
Visada stebėjausi ir tebesistebiu, kai žmonės sako, kad jų nuotaiką įtakoja metų laikai ar jų pasikeitimai. Taip, sutinku, kad žiemą eiti prieš tau į veidą tėškiamą sniegą ar braidžioti po rudeniškas balas nėra malonu, bet... Na, tiesiog nesuprantu kaip tai gali įtakoti vidinę žmogaus būseną. Man kažkodėl atrodo, kad tai tik dar vienas bandymas nuslėpti tikrąsias jausmų ir psichologinės kondicijos pokyčių priežastis :). O šiaip, smagu matyti tavo dienoraštį. Jau buvau pasigedęs. Beje, kažkuriame iš savų jau parašiau apie paranoją, jei dar neskaitei ;)
Bravo, kokios mintys... Tai puiku :D
Bravo, kokios mintys...
Ir vėl per greitas skaitymas kiša koją. Fail
Ir kodėl gi? Lyg tai ir pasakiau dienoraštyje...
Gal tik man pavasaris melancholiškas. Aš įpratusi, kad viskas mano pasaulyje visa versa. Tiesiog aš tikrai labai mėgstu žiemą, todėl stebėti, kaip ji miršta tikrai yra skaudu. O ypač pamatyti visas šiukšles, kurių pavasariui paliko ruduo, piktasis metų laikas. Žiema yra glaistytoja, kuri visad stengiasi uždengti begėdžio ir nevalyvo rudens išėdas ir šiukšles. O pavasaris, žinoma, nuliūsta, pamatęs kokį jovalą jam teks kopti. O vasara... lengvabūdiška, apie nieką negalvojanti mergaitė su gelėta suknele. Ji - optimizmo sergėtoja, iškrentanti iš metų laikų konteksto, tačiau be jos nebūtų rėdos rato :)
O tiesą sakant ir dienoraščių tavo ir tavęs pasigedau. Ir man atrodo žinau dėl ko tu čia rečiau rodaisi
Kodėl pavasaris yra melancholiškas? Aš linkęs nesutikti, sakyčiau ruduo ir žiema, net vasara melancholiškesnės nei pavasaris. Man tai greičiausiai depresija užkibo dėl mokslų, pradėjau, matyt, nusimokyt
Kodėl nesitikėjai? Nors kiek pamenu, senokai juos dėjau... Na taip... pavasaris yra melancholiškas ir jo pakęsti jau seniai negaliu... Tik jeigu depresija bus tokia, kaip pernai, bijau, kad galiu atsidurti ne ten, kur reikia
D ailės kūrinių nesitikėjau išvysti, o pavasarinė depresija, kam tik jos nėra (ne dėl orų, dėl nesėkmingos pradžios).