KūrybaEilėraštis

Muzikos nepamiršta


Užbėgs...
Nulėks...
Ir akordas tyras nuskambės!
Grakštus,
švelnus
ir dieviškai saldus
judesys
kartais nepatirtas spindulys...

Ir tu
ramu,
nesuteptu žvilgsniu
pažvelgti tyliai,
nekaltai...
Ji meilė tavo amžinai
ji mūza tavo pasmerkta
ji amžiais liks vienumoje
Nes ji
tokia,
kokia ji būti nori...
Nes ji
ne ta,
kurią gali mylėti...

Tu tyliai nuseksi jos pirštų grakštumą,
bėgiojimą,
tylų riaumojimą...
Tylų,
bet visiems girdimą.
Tu tyliai nuseksi jos šypsnį akių
ir tu vis dėkosi, kad būti tikru,
nesuvaidintu,
tik jos palikimu
išdrįsai,
tikėjai,
mylėjai, nors negalėjai
ir vėl išdrįsai.

Tu tyliai nužvelgsi jos amžiaus brandumą,
jos jaunas dienas,
pamirštas,
apdainuotas.
Regėsi nebent sapnuose
tik dabar
ir tik čia
tu mylėsi ją,
nors ji to neverta.

Ji sutepta,
pamesta
ir visad išduota.


2011-05-07

Komentarai