KūrybaEilėraštis
Platybėj
Į aukštą platybę veržias beržai,
jų pėdomis seka maži inkilai,
o mums jau belieka nežvelgt pavydžiu,
vilties iškankintu, graudžiu jau žvilgsniu.
Nežvelgt,
nekukuot,
kaip gegutė kukuoja;
Nežvelgt,
negiedot
ir daugiau nesijuokti;
Vilties iškankinta jau mūsų galva,
nusvirs ji ant kelių it švino kulka.
Į aukštą platybę veršis beržai,
iš paskos lekios margi sakalai,
tie patys, norėję sugaudyti saulę,
Ikarų likimą tik sau užsitraukę.
Neskriskit,
neverta,
juk saulės nėra;
Ji tyliai
gyvena
visų užmiršta;
Vilties iškankinti jos sunkūs vokai
sulips ir daugiau nekentės aitvarai.
2011-06-07

Komentarai