KūrybaEilėraštis

Poetė, nekentusi eilių


Tu liksi čia per amžių amžius
Ir vardą tavo jie minės,
Neatsimins, kaip tu sušalus
Nervingai laukei ateities.

Neatsimins jie tavo ašarų,
Sūrių ir kruvinų, šaltų,
Kai tu nuodingu tuoju pašaru
Pašėrei žmones šių laikų.

Kaip eilėmis bandei pabėgti
Iš šio pasaulio bėdų, vargų,
Valandomis ruošeisi eiti
Ir viską baigt be pastangų.

Rašyti tu juk nenorėjai,
Tokia jau buvo padėtis
Ir ne dėl to tapai, kentėjai
Poeto dalią ir viltis.

Ir nors visi tave atsimena
Vien dėl eilių tų nuostabių,
Ne daug kas beprisimena,
Kad nekentei jų su kaupu.

Komentarai

Silentist

apie kančią

R7wa

Silentist rašė: Čia kažkokiai garsiai poetei skirta, kaip suprantu? Kaip Salomėja Nėris?

Lapikoo

labai patiko, ypač antras stulpelis 😃

Silentist

Čia kažkokiai garsiai poetei skirta, kaip suprantu? Kaip Salomėja Nėris?