KūrybaEilėraštis
Poetė, nekentusi eilių
Tu liksi čia per amžių amžius
Ir vardą tavo jie minės,
Neatsimins, kaip tu sušalus
Nervingai laukei ateities.
Neatsimins jie tavo ašarų,
Sūrių ir kruvinų, šaltų,
Kai tu nuodingu tuoju pašaru
Pašėrei žmones šių laikų.
Kaip eilėmis bandei pabėgti
Iš šio pasaulio bėdų, vargų,
Valandomis ruošeisi eiti
Ir viską baigt be pastangų.
Rašyti tu juk nenorėjai,
Tokia jau buvo padėtis
Ir ne dėl to tapai, kentėjai
Poeto dalią ir viltis.
Ir nors visi tave atsimena
Vien dėl eilių tų nuostabių,
Ne daug kas beprisimena,
Kad nekentei jų su kaupu.

Komentarai
apie kančią
Silentist rašė: Čia kažkokiai garsiai poetei skirta, kaip suprantu? Kaip Salomėja Nėris?
labai patiko, ypač antras stulpelis 😃
Čia kažkokiai garsiai poetei skirta, kaip suprantu? Kaip Salomėja Nėris?