KūrybaEilėraštis

Ruduo


Toks tyras vėjelio šveplavimo garsas,
Paukštelis po lapais į žemę vis kasas,
Sulįsti pabandęs ir radęs tik slieką
Patraukė į dangų apžvelgti šį svietą.

Krūvoj rudeninių pageltusių lapų,
Radau aš nuostabų korėtąjį medų
Ir šaukštą iškasus iš pat pragarų,
Semiuosi ir valgau stebuklą namų.

Patraukus per sodą nauju takučiu,
Pamačiusi žaltį, gyvatės nuodų
Bailiai aš atšokus į krūvą žolių,
Kurias dar pavasarį laukėm šienu.

Ir griūnu aš atbula į krūvą žolių.
Gyventi nemiela, tegu aš mirštu!
Tačiau pagalvėlę ištiesęs man tu –
Likimas, gailėjęs manęs su kaupu.

Komentarai

Silentist

rudeninis 😘