
skruzdžių nuodai. Krytis

Tas keistas jausmas… jau seniai jį bejutau. Sulaužytų rankų optimizmas... dingo.
O diena juk tokia pozityvi – susiradau darbą, baigiau knygą, net, po galais, vakar dienos pergalės turėjo pakakti visos savaitės geros nuotaikos palaikymui.
Ir atsitrenkiu į nematomą sieną – gal nebeverta daugiau rašyti? Tai tiesiog nebėra tai, kas anksčiau atnešdavo euforiją.

Narkotikai, narkotikai. Kuo daugiau vartoji, tuo silpnėja malonumas.
.šiandien perdozavau.šiandien miriau.šiandien krytis.
Muzika, muzika, ateik ir iškviesk mane šokiui. Nes mano mintys įsimylėjo.

Komentarai
Vaizdą pro langą?
Žinai, pasakei taip, lyg įsimylėčiau kas antrą sutiktąjį Ne žmogų, gali būt ramus ;DDD
"Mintys įsimylėjo" - paradoksalu, ar ne? : ] Nes visos mintys yra ne mūsų, jos - pasiskolintos... Tie "proto dariniai" nesu tikra ar atspindi tikrąjį jausmiškumą. // Dėl darbo - hureh! Kaip 18-os ir (spėju?) be didelės patirties - tai išties gerai. O ateičiai: darbinantis svarbu pradžiai kad ir nuo žemesnių pareigų pradėti, bet kryptingai. Nes pažįstu tokių, kurie po 17 darbų pakeitę ir belenkaip mėtydamiesi nesiekia nieko kryptingo (to, ko išties norėtų). O juk patirtį geriausia ir kaupti ten, kur paskui bus naudinga, tiesa? Kita vertus, bet kokiame dabe vienokios ar kitokios patirties gauni, jei ne profesinės, tai žmogiškos (kaip ir t.t.).
Vėl įsimylėjai? Ką dabar?
Galim ;D Aš nieko prieš, jei iš darbo vietos neištempsit ir pirkėjų nebaidysit Reikės protingai apsirengti. Bet ne, prie Akropolio liaudies nedėrėsiu
Akropolis? Tai dabar ten meetus darysim? Na ir aišku, sveikinu su pasiekimais
Ačiū, ačiū :) Linkiu susirast tiems, kas ieško. Kažkoks visai nieko jausmas žinot, kad ne bedarbių gretose teks trintis, kol kur įstosi
Šaunuolė dėl darbo, aš vis nesugebu jo susirast Vilniuje ;/
Jo istorija nesidomėjau. Nebent tik tiek, kiek tai liečia 27 klubą.