
Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tu man sakai, kad liūdna, o aš sakau, kad taip nėra.
Man patinka, kai esu tokia – laiminga, rytais liūdna, truputį nekvailai su rožiniais akiniais. Truputį įsimylėjusi.

Ši diena per ypatinga, kad galėčiau išreikšti ją žodžiais. Perteikti visą susikaupusią ekspresiją. Aš myliu saulę 8 valandas per metus. Šiandien buvo pirmoji valanda.

Ryte buvo taip šalta, jog mano rankų mėlis gąsdino aplinkinius. Mano geriausia draugė serga, o be jos visas pasaulis kažkoks ne toks. Mudvi nepriklausome vienai karasai, mudvi neesame perdėtai atviros viena kitai, tačiau mus jungia pripratimas, mus jungia ryšys, kurio pavyžiu. Mudvi sielos seserys, kurios niekada nebuvo susipykę.

Gal ši diena ypatinga, nes mano išbarstytų minčių ir idėjų sąsiuvinis dar niekad nekentėjo tiek mano rašymo minučių. Produktyvi diena.

„Mėlyna, visur mėlyna ir aš pavydžiu tiems, kurie mirė Sibire mirtinai sušalę arba nuo nušalusių galūnių sukelto skausmo.
Šaltis įkvėpia. Mėlyna įkvėpimo spalva.
Valytojos skuduras irgi mėlynas.
Netinkamose rankose tinkami daiktai gali būti naudojami netinkamai.“

Visur tik mėlyna, mėlyna, mėlyna. Kodėl aš nemėlyna? Kodėl aš balta varna, kodėl aš nesuprasta, kodėl aš gyva? Kam aš gyva? Ar aš gyva? Ar mano gyvybė svarbi? Koks mano tikslas? Ar? Ar man mirus žemė drebės, dangus verks? Kodėl žmonės miršta, nors aš to nenoriu? Kas aš? Kodėl aš? Ar aš? Aš?
Per daug laiko kūrybai – ji tampa ištempta. Per daug vietos – nuobodi. Per daug idėjų – chaotiška. Per daug savęs – tobula tik tau.

Trečiadienį pradėjau naują savo knygą. „Trečiadieniais ir šeštadieniais“. Aš šiandien trečiadienis? Ne... tada man rytoj reikia važiuoti į Vilnių. Ir kur Vilniuje rasti karo akademiją?
Kai jo paklausiau, kur ta karo akademija, nes rytoj važiuoju pas kareivėlius šokių repetuoti, jis pažvelgė į mane kreivai ir nieko nesakė. Koks jis mielas.
Po galais. Pradedu įsimylėti.
Šiandien per mane jis nenuėjo į istoriją. Šiandien per mane jis surūkė dvi cigaretes. Darau jam blogą įtaką. Šiandien per mane jis mokėsi, o ir aš šį tą išmokau. Jeigu mes tapsime rimta pora, mes būsime pati keisčiausia pora. Su manimi kitaip neįmanoma.

„Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.“
Žinot tą jausmą, kai atrandi naują nuostabią dainą, kurią norėtum klausyti ir klausyti. Staiga tau reikia išeiti, jos telefone ar ausinuke neturi. Ir kaip ištikimas šunytis šlapia nosimi, lauki dienos pabaigos, namų, kad galėtum grįžti, į ją pasinerti ir trumpam pabėgti nuo viso pasaulio, nuo visų problemų. Šiandien aš nenuveikiau nieko gero – oficialiai atostogos buvo pratęstos viena diena mano mintyse, nors šiandien sėdėjau net 4 pamokose.

Kai šiandien visų klausiau, ko jie nori šią akimirką, visi vienbalsiai atsakė: „Namo!“
Nuobodu.
Banalu.
Aš noriu, kad tokių dienų būtų daugiau.
Aš noriu, kad saulė nustotų būti tokia, kaip visada, ir būtų tokia, kaip šiandien.
Aš noriu sausainio. Imbierinio su pienu.
Aš noriu klausyti muzikos, į kurią mano siela atsiliepia aidais.
Aš noriu parduoti savo plaukus ir nusipirkti už juos peruką.
Aš noriu būti tas, kas esu, nes pirmą kartą gyvenime aš sau patinku tokia, kokia esu.
Aš noriu neturėti kaukių.
Aš noriu, kad žmonės mane vadintų "linksmosiomis pėdutėmis" ne tik šiandien. O visada!
Minėtoji išbarstytų minčių knygutė. Keli puslapiai iš jos, parašyti šiandien per langą. Vieno žmogaus prašymu. Jeigu neįskaitysit, klauskit ;) Savo raštą dar atpažįstu.





Toks jausmas, kad greičiau būtų buvę viską nurašyti...
Bet...
Tai ką, Einarai, pas ką dabar daugiau žodžių?

Komentarai
Nu gal kas dešimtą žodį...
Kodėl vienintelė... aš tik su savim lyginau. Beje, aš saulės spalvos nemėgstu, tik kai saulė šviečia, tada gerai, nes oras geras
Būtinai Fotikas visad po ranka
Irgi geras variantas. Mėlyna spalva tinka . Tik norėsiu pamatyt, kaip visa tai atrodo, kai jau bus pakabinta.
Ne. Nusipirksiu medinį ir nuspalvosiu su akrilu Kam man dar tenkintis butaforinėmis jų siūlamomis salvomis, kai galiu nudažyti gražiausiu atspalviu Ir vis dėlto tos knygos spalva mėlyna, tebūnie tai mėlyna. Juk "Mėlyna įkvėpimo spalva."
Geras... Nežinojau šito . Čia rimtai? Bet spalvą išrinkai jau? Ar rinksi matydama visus galimus variantus?
Beje, nustebinsiu, bet paprastai rėmeliai ant medžių neauga :D Juos reikia nuspirkti. PARDUOTUVĖJE O ji ne sandeliuke, o kitoje GATVĖS pusėje
Vis dar renki spalvą rėmeliui?
Neplėšiu ...nes dar nepakabinau
Ir vėl tas veidukas mane stebi Va, o šitas dabar stebės tave, kad nenuplėšinėtum nuo sienų ko nereikia.
Būtinai
Daugiau taip nedaryk. Tokius žodžius reikia tausoti .
Kažkada buvo. Keisto įkvėpimo pagauta, viską nuplėšiau ir išmečiau. Nors tokių žodžių plėšti nevalia
Pas tave greit visos sienos iškabinėtos ir išrašinėtos bus
Kai pasakiau garsiai, tikrai gražiai skamba Einu ant sienos užsirašysiu
Šitas žodis man labiau patinka.
Ekstremumai ir man nepatinka, bet jau geriau didelis šaltis, negu karštis. Prakaitas, oro trūkumas, silpnumas... Baisu. O nuo šalčio padrebi, vėliau įsisupi į pledą, pasiimi arbatos puodelį ir pasidaro net geriau, negu būtų paprastomis sąlygomis tupėti... Jaukumas be šalčio - niekas Divindualybės?
Šalta . Nepernešu nei šalčio, nei karščio :). Nieko, pamėgsim :). Man jau pradeda atrodyti, kad turi. Kai tiek sutapimų... Na taip, taip mes tikrai "individualybės".
Na jau savo draugės aš neišsižadėsiu :D Ji visad per mano gimtadienį padrebia sniego, tad kaip galima jos nemylėti? Beje, viskas ne būtinai turi būti indentiška Mes juk "individualybės"
Absolutely :). Man atrodo, man greit teks ir žiemą pamėgti .
The great top secret
Einaras dar daug ko apie mane nežino .
Baisu Gerai, man regis, tuoj nustosiu viskuo stebėtis Va, o Einaras gyrėsi, kad aš čia vienintelė saulės nemėgstu Ne, saulę aš mėgstu 8 valandas per metus.
Spėk ar aš ją mėgstu? Ne . Aš ir saulės nemėgstu. Ir citrinų visokių .
Mėlyna Čia mano spalva. Kartais. Šiaip vienintelė spalva, kurios nemėgstu yra geltona. Ačiū, kad jos nepasiųlei ;D
Galvojau mėlyną pasiūlysi(pagal dienoraštį sprendžiant ). Šiaip tinka ir žalia :). Svarbu, kad tau gražiai atrodytų .
Baisu tikrai... :D Žalia? Nežinau... Mano gmail'o fonas žalias
Ir kodėl aš darau lygiai tą patį? Ne klaidas tikrinu, bet a raides gražinu . Kokia nori :). Pritaikyk spalvą pagal žodžius :).
Kai reikia greitai rašyti, taip nebeišeina :) Lėtai galima ir pasistengti :) Pridėti prie tos a papildomą brūkšnelį. Specialiai pamokos gale pasilieku kelias minutes, kad padaryčiau savo a nepanašę į e Kiek susuko vidurius (gerąja prasme). Beje, kol kas tiksliausiai apibūdinta tai, ką ir norėjau pasakyti. Ji trumpa, nes nemėgstu pati užsižaisti. Dažnai pameti laiko nuovoką. Ir trumpą knygą visada lengviau prisiversti skaityti dar kartą Ir šitą ant sienos tikrai kabinsiu ;) Eisiu pirkt rėmelio Kokia spalva patinka? :)
Susiprotėjo pagaliau, kad ne taip savo vardą rašo
Dabar kažkaip išnyko ta Jieva... Liko tik Narkutė. Bent jau tik taip ją dabar sutinku, nors taip, anskčiau ji taip buvo vadinama. Netyčia vakar užklydau į jos puslapį music'e. Prasmingi žodžiai, o to pasigendu daugumoje dainų...
Aš tai ne tai, kad nenoriu - man nebeišeina . Bet rimtai... tokio panašaus rašto į manąjį nebuvau matęs. Patikrink el.p. ir rasi .
Kai pasistengiu, rašau taip: Bet taip būna retai. Dažniausiai tingiu stengtis. Be to, kai per dieną prirašai penkiasdešimt puslapių, kitaip jau nesigauna...
Ai, tai Ji_Kvėpuoja mane supažindyjo su tada daina raudoni vakarai, ...red westerns... (kai buvom online draugai), bet Ji buvo Jieva pseudonimu...
Su ta "a" ir "e" Taip, nuolat man taiso, kad blogai parašiau, o tada iki pažaliavimo aiškinu, kad mano tokia A :/ Nesmagu kartais, bet kažkaip nenoriu jos išsižadėti :) laukiu... Nekantriai
O mano raštas tiešiogiai nuo mano nuotaikos priklauso. Būna parašau, kad net pačiai gražu žiūrėti, o būna, kad po to pati sunkiai perskaitau. Mane iš rašto atpažinti galėtų nebent specialistas
Aš tą patį apie savo raštą maniau. Net a mažąją raidę taip pat rašai, nors galvojau, kad tik aš ją rašau panašią į e . Ai, beje, jau gali rėmintis kai ką .
Kas sakė, kad ir rašytojų raštas būna įskaitomas? Niekad nesutikau gražiai rašančio rašytojo
Dienoraščio pabaigoje visas jos muzikos prikimštas grojaraštis ;D Čia gi ta "Raudonų vakarų" autorė :)
Iš tikro gan gražus raštas, įskaitomas ne itin lengvai, bet ir maniškis ne ką skaitomesnis...