KūrybaEilėraštis
Svajų namo istorija
Jau seniai dulkėjo stalas
knygos pūva,
neišbūna,
žiemos griauna namo rūbą,
pirmos šalnos šaldo rūtą.
Lango rėmas sutrūnijęs,
jau iškleręs, sugadintas,
rūkas slėps jį nuo visų
jam pačiam žiūrėt baisu.
Miršta viltys
miršta norai,
namas griūna jų visų.
Mirs ir svajos
mūsų godžiai
išsvajotos ant kapų.
Bet neneš nieks rožių puokštės
namui griūnančiam pagerbt
miršta viltys, miršta norai
ir nenorim to išvengt.
2011-07-27

Komentarai