KūrybaEilėraštis
Tyloje
Apgaubs mus tuštumos aidai,
Akimirką išvysi tai,
Kas širdį draskė, plėšė čia
Akis užmerksi nejučia.
Tyla užgoš vargus didžiausius,
Surinks šukes tas nekalčiausias,
Nupieš tau paukščių sparnelius
Ir prižadės padėt medžius
Genėti tyliai naktį juodą,
Kai net mėnulis į šį orą
Nenori nosies savo kišti –
Tyla grasino jį pakišti.
Išduosi paslaptis šventas
Ir nuodėmes tas nedoras,
Nes tik tyloj mes atsiskleidžiam –
Be kaukų šokį it žiedą skleidžiam.

Komentarai