KūrybaEilėraštis
Vilkas gerietis
Šalti tie pirštai vėjo
Ir sniegas limpa ant pečių,
O šunys ėmė ir nuėjo
Nekreipdami, kad čia baugu
Sniegu čia svaidosi pamišęs
(Ir gniūžtė smigo man galvon)
Ežiukas gėrį jau pamiršęs
Ir šaukė kitą šion kovon.
Ir taip kiškutis metė vieną,
Paskui ir kitą lėkštę rado –
Ledinių šonkaulių desertą
Ir šypseną jo veidas gavo.
Prie mano talžymo didingo
Sumanė vilkas prisijungti,
Bet jam manęs tiesiog pagailo
Ir lempą leido jis išjungti.
Taip vilkas nuo ežiuko, kiškio
Mane vienintelę išgelbėjo
Ir jis galias tų spyglio, piškio
Tik ėmė ir pietum suvalgė.

Komentarai
žiemiškas, apie paukštelius