KūrybaProza
Liūdesys.
Suskyla ir subyra gyvenimas į mažas dalis suyra, galvoji ir mastai, kas tai yra, kol supranti, kad tai gyvenimo klaida. Jei su šypsena atsibundi ryte, turbūt nesupranti, ką jaučia drugys mirdamas vakare... Keista ir gražu, kai kita ryta jis atgimsta, skrisdamas gyvybės jausmu... Kai aplink viskas taip gražu, nesunku įsivaizduoti kiek aplinkui yra tu, kurie naktį pasitinka su sapnu... Viskas slypi mintyje, amžinojo pasaulio ritme. Nors drugys išskris i beribes erdves, vakare žemė pasitiks šiltai, o dangus šventai.. Nebe pamatys pasaulio amžinai...

Komentarai
na ačiū ;)
Čia toks pusiau eilėraštis gavosi :). Labai neblogas darbas, iš tikrųjų