KūrybaEilėraštis
Galva
Tik kažkodėl vis linksta
Prie žemės galva,
Žemyn, pragaran
Ji tempia mane.
Švininė, apsunkus,
Mintim apkrauta,
Į pragarą sminga
Manoji galva.
Mąstyti nesugeba blaiviai
Tiek kartų į sieną trenkta.
Ją pragaras traukia,
Pamišusi mano galva.
O kartais ji būna,
Taip šlykščiai, plikai nuskusta.
Per sapną pas velnius lankausi,
Nes šito taip trokšta galva.
Dažnai nubundu
Mažučių lašų išmušta,
Ir pragaro nekęsti imu,
Nors ten nukeliauti svajoja galva.
***
Na, ir gerai.
Tegu ji keliauja tenai,
Rūsy guli kirvis
Supykdė galva visiškai.
Komentarai
patiko...
siaubas! bet patiko
galas