KūrybaEilėraštis

Žmonių visuomenės pagrindai


Dangus išprievartautas, primuštas,
Norėjo mirti...

Gleivėm aplipęs, verkė tyliai,
Kugždėjo medžių pasvirom viršūnėm,
Kad niekam nelinki šito patirti...
Apsikabinęs laikė glėby saulę,
Paliko jį pablyškę žvaigždės
Ir, likęs vienas, verkė skaudžiai,
Gailėjo prarasto gyvenimo apmaudžiai,
Ir patylom keiksnojo Dievą,
Kam šis paliko dangų vieną,
Žvaigždes į saują susirinko,
Pasikabino mėnesį tarytum lempą
Savajam dieviškajam kambary
Ir saulę pakabinti ten norėjo,
Numatė šiajai vietą paluby?..

Dangus pravirko...

Savais ilgias, kaulėtais pirštais
Paukščius išgaudė,
Iš savo pilkojo aerodromo.
Įkišo juos į juodą skylę
Ir mirštantįjį Žemėj
Dvokiančiu lietum nupylė...

Ir numirė dangus...

Palikęs vienas,
Išprievartautas, primuštas,
Pakibo medžių kreivose viršūnėse,
Užgeso tyliai,
Dievui dar ištaręs:
"Pasikabink ir saulę savo rūmuose..."

Komentarai

indrutea77

idėja tikrai gera

sachara

žvaigždės mot. giminės, o ne pablyškę skaudžiai parašyta, bet silpnai. kas tas kugždėjo, gal kuždėjo?

ievaBch

jega, man patiko.