KūrybaEilėraštis
Robotas
Saulės palytėta galva,
Klajojo gatvėm
Robotas.
Vienišas,
Nublukusiu kostiumu,
Raudono atspalvio,
Vilkėdamas.
Ir traukėsi iš kelio
Jam visi,
Bijojo būti
Metalinės kojos sutrypti.
Lingavo
Rankos geležinės
Ir plakė
Širdis, tariamoj krūtinėj.
Mylėti
Troško robotas be galo,
Tačiau juk gelžgalis
Mylėti neprivalo.
Atsuk
Varžtelį ir patepk alyva,
Kad negirgždėtų
Kas po geležim dar gyva.
Ir troško
Robotas nors kartą
Lietum pažaisti,
Bet tepalas
Juodais upeliais
Pasrūdavo iš metalinio
Jo kūnelio.
Ir keitės
Roboto varžtelių dydžiai
Detalės metalinės,
Neprižiūrimos atidžiai,
Rūdijo,
Negelbėjo netgi alyva.
Širdis
Per klaidą įstatyta,
Alsavo jau po lėto.
Kodėl gi nieks neleido
Robotui mylėti?..
Komentarai
10 (is pareigos )
Nu geras modernizmas turiu pasakyt
Kaip iš pasakos (tas robotas).
Na, bent jau ne toks, kokius rašo daugelis... kažkuo primena pasakojimą apie statulą, kurį skaičiau dar mokykloje, tik gaila, nepamenu kas autorius
idomus savo pagrindiniu veikeju...
nea nepatiko, kazkoks nonsensiskas
Tikrai labai gerai.=]dziaugiuosi,jog yra lietuvoj zmoniu galinciu rasyti.=]
Labai grazu...
Labai grazu, bent man. Ypac sis : Mylėti Troško robotas be galo, Tačiau juk gelžgalis Mylėti neprivalo. Atsuk Varžtelį ir patepk alyva, Kad negirgždėtų Kas po geležim dar gyva. Nuostabu + netradiciska.;-)