KūrybaEilėraštis
Vieta, kurią vadiname namais
Vieta,kurią vadiname namais
Pranykę iš tėvų glėbių.
Ten pateksi su sparnais,
Iš vaško lakštų didelių.
Vieta,kur niekas neatėjo,
Galbūt tik skausmas,laimė ir jausmai,
Nes niekas jais ir netikėjo,
Visus juos valdė pinigai.
Vieta,kurioj užgims nekaltas vaikas,
O po savaitės mirs sena sesuo
Tos vietos,kur bėgo jaunas mano laikas,
Ir ta pati pilis,kuri tau-tik akmuo.
Juk visa tai,kas man brangiausia,
Ir visa tai,kas nuostabu-
Namai gimtieji,kur galiausiai
Sugrįšiu aš,pavirtęs vėl vaiku.
Komentarai
Valiovaliovaliovalio, pirmas eilėraštis kuris man šįvakar padarė nerealų įspūdį. šaunuolėšaunuolėšaunuolė No depresija, no meilė, tik nostalgija namams. Labai gražu. 10 balų
grazus eilerastis, verciantis nugrimzti i prisiminimus, tik nesuprant antro stulpelio paskutiniu eiluciu...
=] nu viskas ce apie namu ilgesy.=]
siaip neblogas, bet kaj kur nelabaj risasi bet siaip grazus
gerulis. bet yr ka tobulint (bent man tajp atrodo)
is viso kurinio tik trecias stulpelis, mano poziuriu, vertas demesio. sekmes kuriant!.
man asmeniskai sitas-vienas geresniu,nu dar patobulinus butui geras sagittarius bet tik vilkai mirsta vieni tai man geriausias.=]]
ir sitas grazus , et kazkajp lengwaj desimtukus pradejau rasyt..rejkia susiimt