Jei užtektų tik to, ką turi...
Jei užtektų tik to, ką turi, nebejaustum žudančio skausmo, deginančio ugnimi, nebebūtų karšta vasarą, nei šalta žiemą, ir įsivaizduoji, tu net pamirštum, kas yra neapykanta?!, bet kartu dingtų ir tai, kas neleidžia žmogaus širdžiai pavirsti akmeniu- nebesugebėtum nuoširdžiai džiaugtis patekančia saule, nenororėtum matyti, jog kažkam šalia reika pagalbos, ar tiesiog glostančios rankos, nes būtum paniręs į nepasiekiamą kitiems planetą, lyg riešutas storam rudam kevale...
Jei užtektų tik to, ką turi, pasidarytum pilkas, lyg žemė, net jei būtum apsisiautęs vaivorykštės skraiste, ir švariai nusiprausęs šaltinio vandeny; taptum niūrus, susitrauktum, bei pavirstum į savo paties šešėlį, nes tau net šypsotis jau atrodytų nebereikalinga, ir nebereikėtų judėti pirmyn, nei atgal, o kai ko nors pasigestum ,jau būtum išnykęs su viso pasaulio vėjais...
O jei tikrai būtų užtekę tik to, ką turi...

Komentarai
NE . manau, kad tavo žodžiai nėra tiesa. žinoma, iš dalies tai teisybė. tu sakai- "jei užtektų tik to, ką turi, nenorėtum nieko, net svajoti..." - kodėl? jei tu turi svajones su savimi- savo mintyse, galvoje, darbuose, gyvenime- tu gali svajoti, nes tu tai turi. mirti..skausmas.. - jei tu turėtum tai, tu visa šitai jaustum...
zmogus norai visada didesni uz galimybes, taip jau pasaulis sutvarkytas.... ir mums niekada nebuna gerai, nes nemokam vertinti to, ka turim....