Dienoraštis #11238

Ji-kaipir visi.. niekuo neipatinga, netgi nevykele.. kartais buna laiminga,kai kas nors ja ivertina,kaip asmenybe..bet ji puikiai zino, kad tokianera, kad toji asmenybe dar negimusi..o kartais buna,kad dziaugiasi, kai prasliukina pro visus nepastebeta, seselyje..nes uzvaldo kazkokia fobija..baimekitu ir saves tuo paciu..savo neveksliskumo..silpnumo..nemokejimo gyventi..Tiek to..

pabgus is zmoniu minios..suvokia, kad nesugeba myleti..net sau artimo zmogaus,to,kuris is tiesu nusipelene tavo silumos... norisi verkti, bet..asaros apgaubia akis-daugiau nieko.
eina...nebemato pries save nieko, net grazios nakties...
ziuri i purvina asfalta,bet nepakelia visa kelia akiu i dangu ir sidabru svytinti menuli.. ji tiek daug prarado..ji prarado ta akimirka..tokia ispudinga..tikra kvaile, bet vis delto tokia kaip ir visi..


nevermind.Labanakt,
Rebell

Komentarai

priplaukus

pasitaiko tokiu periodu kada butent taip ir jauciuosi...