KūrybaEilėraštis
Kvaila terlionė
Juodai nutapysiu aš žolę
Išminsiu takus cementuotus
Ir šluosiu dangų vis uoliai,
O ašaros vilgys man skruostus.
O ašaros vilgys man skruostus
Dėl tos beprasmės vergovės
Dėl to, kad miršta negimusios
Šviesiausios pasaulio svajonės.
Šviesiausios pasaulio svajonės,
Kenčiančių sielų dvejonės,
Atšalę močiučių pyragai
Ir kvailos mūsų terlionės.
Tos kvailos mūsų terlionės
Taps nesvarbios visiškai veikiai
O aš tapysiu vėl žolę,
Toj savo beprasmėj vergovėj.

Komentarai
patiko įvaizdžiai, mintys gražiai sudėliotos