kazkodel..kazkaip kazkas nutiko, kas sugriove visa tai, kas buvo anksciau. o buvo toks tikrumo jausmas, aiskumas, kai zinojai, ka darysi siandien po valandos, ir ka po metu..kai norejai but geriausia, pripazinta, kai turejai tiksla, bet toki zemiska..ir velgi..aisku tiksla. tada buvo kitaip. tada buvo lengva ir paprasta.

ir nuo kazkurios akimirkos, vienisos nakties.. lietaus laso..atsliukina beprotybe, ji auga viduj, vis keroja ir apseda mintis. paidarai sunkus zmogus, toks sunkus, kad vos gali pasivilkt sio gyvenimo pavirsium..tenka sliauzti, tada issipirvini..viska.

po kazkieklaiko suvoki, kad to purvo nebenusiplausi..niekad. ir viskas, kas buvo is taves anksciau..virto i kazka..i nieka..-dabar. sliauzi i prieki tik tam, kad i ji nenugrimztum visiskai. is to ir susideda gyvenimas. dabar.ir rytoj.ir kadanors ateity.

suvoki, kad nebereikia apsimetinet. nebereikia but pareigingai, atsakingai, linksmai, darbsciai, tvarkingai, dekingai, pavyzdingai..ir visokiai kitokiai teigiamai..-ingai.

bet tai yra nuostabu,kai pradedi nebejaust. nieko. tieosg gali eit nuoga siela, ir tau jos nebeskauda. del nieko.. neber jausmo,neber taves, yra kazkas.yra niekas.


Komentarai

skeitaz

Tai stenkis nepasiduoti tai beprotybei...Nors rimtai viska apmascius,gali but,kad tai neimanoma...O paskutines eilutes tikrai suprantu...Bet manau tas pojutis,kad esi niekas turetu isnykt...Visi mes uzimame kazkokia dali sio pasaulio.Kad ir pacia maziausia-bet uzimame.Todel ir reikia stengtis savo gyvenimo neversti nieku...

keturkampas_nulis

Nors tas purvas niekada nenusiplaus ir nenusigramdys, bet turi augti. Išaugti tokia didelė, kad tų dėmių nebesimatytų, o jei ir matytųsi, tai taptų "imidžo" dalimi. Tavęs dalimi gerąja prasme. Sėkmės tai darant.