The Funeral Of Crying Souls

Tikra tiesa..verkianciu sielu laidotuves.., kad ir manaja kas taip palaidotu, uzkastu kur giliai..kad nebeskaudintu manes..
Turbut dar viena praleista proga..Sekiau paskui dvi lieknas, juodais, odiniais paltais vilkincias butybes..Zinojau kur jos traukia..Atspejau..Pastovejau prie senos arkos..ir pasukau atgal..Norejau pasislept tarp placialapiu, besileidziancios saules apviestu parko medziu..trukde visokios gyvastys lakstancios aplinkui..Kai nereikia, tai tada lenda i siela..Nakty nuostabu..Tamsus upes vanduo, plukdantis savy gatves zibintu atspindzius, tarsi bega kuo toliau nuo to skausmo gniuzulelio..
Ikalinta savy..su skausmais, nuoskaudom neissipildziusiais lukesciais...
Nakties vesa maloni..Svirplio cirskejimas..Ar galiu paklaust??? Kada galesiu priglaust savo kata prie tavosios? Kda abu verksim? Kda toj pacioj musu mylimiausioj nakty soksim lietuj? Kada?
Jei nesulauksiu atsakymo...
Ar verta jo laukti?
Jei ne..vis del to..tai palaidokit mano verkincia siela...

Komentarai