O štai ir tu,
Stovinti per lietų po medžiu.
Ar tau ne šalta? Nebaisu?
Net širdį spaudžia.. :'(

O štai vėl tu,
tik pikta ir paniurus.
O dedbesys danguj vėl juodi,
Vėl jie, lyg naktis tamsi.

O štai ir vėl tu,
Kuri vis šypsosi. Su tavim lyg rojun patenku,
Saulė lyg neužgesdama čia šviečia...
Ir lyg naktis nekeičia niekada dienos,
Tos, kuri pilna tavo , tavo juoko ir aistros.

O šati ir tu,
Tik šį kartą man skaudu.
Jaučiu kaip į mane...
akys tavo žiūri...
Ir lyg iš niūrios, baugios tamsos,
Pabėgt ruošiuos...


Sukurta 2005 10 19
Redaguota 2005 10 24


Beje šiandien radija rasite:

https://85.206.91.172:8000/listen.pls

Komentarai

irracional

mielas poete,pasiskaitykite literaturos grandus (putina, poe,sirvi,jesenina).,gal jie jus ikveps ieskoti rimo, ritmo ir vaizdiniu priemoniu bei rislumo. visa kita(idomu, kas belieka?)-tiesiog nuostabu.

Laschelis

rudeniškos nuotaikos, liūdesingas... Ir kodėl nelaiminga meilė, susižavėjimas - negi jie tokie dažni būtent šiuo metų laiku???