KūrybaEilėraštis
O štai...
O štai ir tu,
Stovinti per lietų po medžiu.
Ar tau ne šalta? Nebaisu?
Net širdį spaudžia..
O štai vėl tu,
tik pikta ir paniurus.
O debesys danguj vėl juodi,
Vėl jie, lyg naktis tamsi.
O štai ir vėl tu,
Kuri vis šypsosi. Su tavim lyg rojun patenku,
Saulė lyg neužgesdama čia šviečia...
Ir lyg naktis nekeičia niekada dienos,
Tos, kuri pilna tavo, tavo juoko ir aistros.
O štai ir tu,
Tik šį kartą man skaudu.
Jaučiu kaip į mane
akys tavo žiūri...
Ir lyg iš niūrios, baugios tamsos,
Pabėgt ruošiuos...
Šį eilėraštį skiriu G.M.

Komentarai
grazu... apie tai nebuciau ne pagalvojus....
o stai ir tu...
Nu aciu
mielas.. tik galas nemielas :O nesitikejau tokio apsiniaukimo nuotaikos prasme