KūrybaEilėraštis
Dulkių vaikai
Rudeniui dungstelėjus
Atsimušiau į Tavo lūpas,
Ir voriukų tinklais
Apnešė veidą
Vėstantis rytas.
Tarpupirščiuos sugniaužusi
Vasarą
Šypsausi lyg vaikas,
Kišenėje paslėpusi
Paslaptį naivią.
Ir kasryt
Nuo takų
Bato nosimi
Nuleidžiu balutes,
Kad greičiau į jūras
Mėlynas, raudonas ir žalsvas
Tekėtų.
Vakare jų nebebus.
Tik vorai dienomis
Susipainios tarp gijų
Šilkinių,
Melancholijai sirpstant
Lyg lūpų raudoniui.
Ten dar būsim ir mes
Įsispraudę pilkėjančiuos
Skersgatviuos.
Dulkių vaikai
Kūdikių šypsenomis
Pirštų galais
Raižysim miniatiūras
Viens kito delnuos.

Komentarai