ramybe kurios nenoriu...ramybe kuri atejo pas kita
mire mano geriausio draugo tevas...jam buvo sirdis nesveika...negaliu eiti i laidotuves ir draugui i akis paziureti, ka reiks pasakyti>kad uzjauciu?ar teko tai istarti nors tas zodis neapriboja sielos ir nepasako viso skausmo?juk nuskamba taip pat banaliai kaip tas apsimestinis bobuciu giedojimas pagrabe ir geles simtai geliu...man tai laime simbolizuoja...zinau kad mirtis gerai, bet kaipgi tie kurie lieka?
vaziuodama namo maciau juoda dideli debesi, net keista kaip keistai jis per pus padalino dangu pradejo lyti taip jog atrode stikla pramus, as taip norejau susigerti i ta lietu, kuo greiciau islipti is dvokiancio purvino automobilio ir begti begti ir ta keista ramybe, tari buciau kazkur siewla isvemus...norejau mesti visus sunkius daiktus tempiamus namo po savaites ir gerti purvina balu vandeni kad pasibaigtu ramybe zudanti... kad sudergtu ramybe..norejau verkti, bet kur mano asaros?

Komentarai
Viena gimsta, kiti mirsta...
a ka man daryt kad visi visur mirsta!
ar tau kada nors buna gerai ir vel tu del tu mirciu, dar pati nusizudysi!!!!!!!!!!gal tave kas apsedo???????..
ne toks. gali jam nieko nesakyti. bet nueik.
as negaliu...nemoku...jis irgi ne toks, jis apsimeta kad viskas gerai...