KūrybaEilėraštis

Sugrįžimas


O vakaras lig miško nusitęsęs
Pavasario ražienų pakrašty.
Jis atminties ilgų takų netekęs
Bučiuoja lūpas. Medžiai nekalti

Dėl savo juodo stoto nusilenkia
Man taip žemai, jog net pasiekti negaliu
Jau pumpurai jų rankose neįsitenka
Ir verks lakštingala pavasario balsu...

Iš žalio žvilgsnio pievas atpažinsiu
Iš tyro džiaugsmo miško glėbyje
Aš, tarsi Dievą, beržą apkabinsiu
Kad vėl pasnausčiau jo gražiam delne...

Komentarai

adeline

nepaliko man didelio ispudzio.....

elineja

kas cia impresionizmas

Stana

man patinka

Indregir

visai fainas

rockmusic

ten as rasydama suklydau, turejo buti dryzam... bet ka jau dabar

_ManiLLa_

Visai nieko, tik paskutinėj eilutėj tą "gražiam" patarčiau pakeisti į kokį kitą būdvardį, nes kažkaip nesiderina prie visumos.

Slack

man salomeja neri primena...bet siaip tai grazhu ...

ledines_akys

Neblogaj...