KūrybaEilėraštis
Sugrįžimas
O vakaras lig miško nusitęsęs
Pavasario ražienų pakrašty.
Jis atminties ilgų takų netekęs
Bučiuoja lūpas. Medžiai nekalti
Dėl savo juodo stoto nusilenkia
Man taip žemai, jog net pasiekti negaliu
Jau pumpurai jų rankose neįsitenka
Ir verks lakštingala pavasario balsu...
Iš žalio žvilgsnio pievas atpažinsiu
Iš tyro džiaugsmo miško glėbyje
Aš, tarsi Dievą, beržą apkabinsiu
Kad vėl pasnausčiau jo gražiam delne...

Komentarai
nepaliko man didelio ispudzio.....
kas cia impresionizmas
man patinka
visai fainas
ten as rasydama suklydau, turejo buti dryzam... bet ka jau dabar
Visai nieko, tik paskutinėj eilutėj tą "gražiam" patarčiau pakeisti į kokį kitą būdvardį, nes kažkaip nesiderina prie visumos.
man salomeja neri primena...bet siaip tai grazhu ...
Neblogaj...