:)
"Ji mėgo batelius, sukneles ir būti laiminga".
Va va, čia apie mane.
Pirmi du tai "kodėl gi ne?", o paskutinis - tiesiai į taikinį.
Gal kada nors užaugsiu.
Manęs neužpuls dešimties minučių juoko priepolis, kai visi aplink gan rimti, nebenorėsiu bėgti į lauką vidurį nakties vos išgirdusi lietaus lašaus,nebenorėsiu viena šokti viduryje miesto, nebemiegosiu apsikabinus jo dovanoto pliušinio meškiuko, nebeisiu viena gatvėmis plačiai išsišiepusi ir atsisakysiu baisaus potraukio saldumynams.
Gal kada nors.
Bet dabar man labai gerai. Labai.
Ir nieko keist nenoriu.
Būkit laimingi :).

Komentarai