Buvau
Po savo draugų mokyklos vaidinimo jaučiausi kaip išdidi, talentingų vaikų, mama :).
Rimtai, keistas jausmas.
Nu bet jau tokie jie faini! Tokie užauge! Atsimenu, kai pernai pirmuosius žingsnius scenoje jie žengė su manimi. O dabar jau dideli. Patys paradui vadovauja. Sunkiai apsakomas jausmas. Velniškai jais didžiuojuosi.
O dar geriau buvo po spektaklio. Apkabinau visus.
Labai jau seniai jų visų nebuvau mačiusi, dabar ne taip lengva rasti pokalbiui tema, bet vien prie jų pastovėti koks kaifas! Ir dar apsidžiaugė, kai kurie, mane pamate (sun).
O dar ir pati ant scenos užlipau. Vėl buvau joje!!! (koks skirtumas, kad tik nuotraukai).
Geras dalykas tas teatras. Labai. Neapsakomai geras. Labai.
Mmmm, teatras 
Aj, o jei norit mane pasveikint su kovo 8 - palinkėkit laimės. Noriu būti laiminga :)

Komentarai
Pasiaiškinimas priimtas.
paaiškinti galiu - toje scenoje vaidinau 3 metus, joje susipažinau su keleta nuostabių žmonių, ji man visada asocijuojasi su šypsena, DRAUGAIS, geromis emocijomis, pasinėrimu į save. Labai gera, po metų, grįžti į vietą, kuri mane ilgai augino ir globojo :)
Baisiai smarkiai sveikinam ... užlipus ant scenos