Gerai
Radau savo senus užrašus. Pavadinkime tai dainomis/eilėraščiais. "Kartais gyvenimas virsta kančia,/Tada mes žudomes vienas po kito"

Durna merga nu. Durna.
Todėl niekada ir nepritariu žmonėms, kurie sako, kad malonu skaityti savo senus dienoraščius. Man tai kažkaip nejauku pasidaro. Kažkokia keista ta senoji aš. Labai keista.
Norėjau būt tokia. Rimtai.
Kaip džiaugiuosi, kad pasikeičiau!
Pasikeitė viskas - draugai, nusiteikimas, siekiai, požiūris, emocijos... Vienintelis dalykas, kuris išliko - vegetarizmas. Bet dabar jau nebebijau pripažinti, kad tai ne amžina. Ir nesikišu į kitų valgiaraštį.
Gyvenkit savo gyvenima žmogai. Būkit laimingi.

Man irgi viskas gerai. Turiu viska. Esu laiminga.
Jis, teatras, draugai, arabata, šokoladas.
Viskas gerai.


Komentarai
Tiesą pasakius, man irgi nejauku skaityti ypač senus dienoraščius. Kažkokia tada kvaila sau atrodau Nors kvaila aš ir buvau. Tik dabar gal dar kvailesnė
:] na gerai kai viskas gerai ;) su kuo tave ir sveikinam.