Šiandien...
manęs nepriime į univero teatrą ir aš grįžau į Kamčiatką su pasididžiavimo kupina šypsena
Didžiuojuosi savim. Geriau liksiu be to ko noriu, bet savim :)
manęs nepriime į univero teatrą ir aš grįžau į Kamčiatką su pasididžiavimo kupina šypsena
Didžiuojuosi savim. Geriau liksiu be to ko noriu, bet savim :)
Komentarai
Butinai!
Gyveni Kamčiatkoj? Gal kada susibėgsim ;)
Na tada nieko nuostabaus, nes jei pakliuvai į stipresnį teatrą, su aukštesniais reikalavimas, tai ten labiau išlieka svarbus reikalavimas režisieriaus, negu pats aktorius ir jo saviraiška
Nepaklausiau, bet manau, kad žinau atsakymą. 1. Sakaiu, kad turiu savo nuomonę apie vaidmenį, nedarysiu visko, ką man pasako. Kaip galiu suvaidinti, jei jaučiu, kad mano personažas turi būti visiškai kitoks? Pasakiau, kad mokyklos teatre viską spręsdavo režisierius. Mane patikino, kad čia taip pat. Šiaip tai teisingai, aktorius turi nelysti į režisieriaus darbą, bet kokia tada saviraiška, jei neleidžia pasireikšti? 2. Sakiau, kad niekada nebučiuočiau vaikino. Čia vienintelis mano tabų (na ok, visiškai nuoga irgi nebūčiau) - neleisti svetimo vaikino lūpų. Bučinys man per daug intymus + mano draugui tai tikrai nepatiktu.
O kodėl nepriimė? :O
Nuostabus požiūris . Niekada neprarask išskirtinumo, nes tik originalūs žmonės su stipriu charakteriu pasiekia gyvenimo aukštumas. Gal pradžioje tave išmes, nevertins tavo gebėjimų, bet jei išliksi savim - anksčiau ar vėliau tai bus įvertinta .