Dar tik. O aš jau nežinau ką rašyt. Aptingau .
Bet, kadangi pati sau iškėliau šią neįmanomą misiją:
Ketvirtadienis - prisipažinimo diena (tarkim).
Žinot ką? Negaliu gyvent be dėmesio. Publikos dėmesio. Niekad nesuprasiu žmonių kurie turi didelę scenos baimę. Juk toks malonus virpuliukas sruvena kūne prieš pasirodant, kaip gera jaus kitų palaikymą. Ir kaip gera matyt veidus draugų po pasirodymo. Koks skirtumas, susivarėi ar ne, jie vis tiek tave apkabins ir pasakys ką nors gero. Tikrų draugų fantazija laki, jie būtinai suras gerą žodį net po visiško tavo fiasko.
Kad ir kaip apgailėtinai skambėtų, man reikia dėmesio!
https://t0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQ-j_kZ2H5OevlXzyOqRU8dKAtHIKPl124QSONXBKRPwrP1-nYm



Komentarai

RockPrincess

O aš maniau, kad esu vienintelė čia tokia... nekukli. Gera žinot, kad ne 😄

Crazyz

Blemba, aš irgi iš tų žmonių, kuriems reikia dėmesio, nes kitaip būsiu nervingas ir šiaip ne nuotaikoje.

Bee-Myself

Attention whore. 😃 Aš irgi. 😄

einaras13

Žiūriu čia dėmesioholikų yra, tai gerai, nes aš irgi toks 😃