
mano dienoraštis. Mano!

Mmm. bet ne visada išeina. Priežastis? Nerimta. O gal visai nėra.
Vargšai vyrai, nesistebiu, kad jie vis dejuoja, kad nesupranta mūsų. aš irgi savęs nesuprantu.
Nesuprantu ir jų.

Viskas turėtų būt taip.
Viskas yra gražu, kai yra gražu.
Viskas gerai, kai gerai.
Pasiilgo... Tarkim.

Užknisa, kai jis gali tai pasakyt tik žodžiais.
Jei būtų tiesa, po 2sav. nesimatimo skirtų bent valandą man, o ne visą vakarą savo draugams.
Bet šiaip viskas gerai. Nuoširdžiai. Tas nerimas/pyktis/ilgesys daug geriau, nei ta ledinė širdis.
Šiaip esu laiminga.Neneigiu. Bet kartais taip malonu pasibėdavot :D


Komentarai
Tai, kad žmones negali ilgai pykt, laikau viena geriausia savybių. Nė nebandyk jos atsikratyt :)
Draugam laiko tikrai reikia skirt. Net nebandau prieštarauti. Būtų kvaila (labai) apsiryboti tik manimi. Bet erzina tai, kad susitikti TIK su manimi neturi laiko, o TIK su draugais randa. Nebepamenu, kada buvau normaliame (2 žmonių) pasimatyme. Siūlo susitikt, tai vis draugas ateina +. Na, mano geriausia drauge yra jo geriausio draugo panelė, tai tie grupiniai pasimatymai smagu, bet ne visada. Ypač, nemačius 2sav. jis pasirenka ne mane, o juos. Užknisa belenkaip (bet sakau, kai pamatau, bandau sakyt, kas negerai, bet sunkiai pavyksta, o kai pati pasiūlau susitikt, žiū, vėl mes 4.)
Minusus dar sugebu pamatyti, ir pašaukti, kai reikia (isteriško būdo aš žmogutis). Gal rožiniai akiniai ne tokie rožiniai, tačiau vat ilgai pykti negaliu
Ai nu, va per tokais kurios "nesuprantu savęs" paskui ir sudaromi stereotipai. Ir dėl vyro, nereikia iš jo draugų atimti, niekad. O jei tikrai jam svarbi esi tai jau tikrai ras laiko nors truputį. Jaunos dar panos esat su tokiais žaidimais, va mano laikais.... :D
Ir kas keisčiausia - siutina siutina, o pamatai jį prieš save ir negali sutramdyti šypsenos. Ir jokių minusų nebematai. Nebematai apskritai nieko
Suprantu tave :) Kas ten tuos vyrus supaisys - vieną akimirką siutiną, kitą viskas puiku. Tik va supranti, kaip sunku kartais be jų