Tapu taou į žalią rūką
O aš vis galvojau: ko čia liūdėt?
Draugas vis juokais paklausdavo ''Verksi?''.
Pff, lyg būtų tam priežastis. Su mylimais žmonėmis palaikysiu ryšį, mokytojus irgi galėsiu aplankyt, ko čia liūdėt? Juk naujas gyvenimas prasideda, nauja pradžia, naujos galimybės! + Verkti matant kitiems? Pff.
" Tai vis gi verkei?"
Mhm.
Neplanavau. Nenorėjau. Bet pamačius savo teatro draugus taip liūdna pasidarė. Nebebus repeticijų, nebebus to jaukumo. Na ir kas, kad su žmonėmis dar pasimatysiu, bet ant tos scenos jau nebestovėsiu.
Ir dėmesio tiek daug. Tokia reikalinga, tokia mylima pasijutau.
Nebebus to.

Komentarai
Ech, neliūdink ir manęs norėčiau, baisiai norėčiau grįžti į mokyklos laikus...